Yra dalis šios savaitės tarnybų susitikimo, pagrįsto Paaiškinimas iš Šventojo Rašto, 136 psl., 2 dalis. Skiltyje „Jei kas nors sako“, mes raginame pasakyti: „Ar galiu jums parodyti, kaip Biblija apibūdina netikrus pranašus?“ Tada turime naudoti 132–136 puslapiuose išdėstytus punktus penki puslapiai taškų parodyti namo šeimininkui kaip Biblija apibūdina melagingus pranašus!
Tai daugybė taškų. Tai turėtume apimti viską, ką Biblija sako apie šią temą, ar nesutiktumėte?
Štai taip Biblijoje aprašomi netikri pranašai:

(Įvertinimas 18: 21, 22) Ir jei jūs turėtumėte pasakyti savo širdyje: „Kaip mes žinosime žodį, kurio Jehova neištarė?“ 22 Kai pranašas kalba Jehovos vardu, o žodis nepasitaiko arba neišsipildo, tai yra žodis, kurio Jehova nekalbėjo. Pranašas su įžūlumu kalbėjo tai. Jūs neturite jo bijoti.

Dabar klausiu jūsų: ar visame Šventajame Rašte galite sąžiningai pateikti geresnį, glaustesnį, glaustesnį paaiškinimą, kaip atpažinti netikrą pranašą? Jei galite, mielai perskaityčiau.
Taigi mūsų penki puslapiai taškų apibūdindami „kaip Biblija apibūdina melagingus pranašus“, ar mes turime omenyje šias dvi eilutes?
MES NE!
Asmeniškai manau, kad šių eilučių nebuvimas yra daug pasakojantis. Negali būti, kad mes juos tiesiog nepastebėjome. Galų gale mes remiamės Deut. 18: 18-20 mūsų diskusijoje. Be abejo, šios temos rašytojai nenustojo ties 20 eilučių tyrimais.
Matau tik vieną priežastį, kodėl neįtraukėme šių eilučių į plačią šios temos analizę. Paprasčiau tariant, jie mus smerkia. Mes neturime gynybos nuo jų. Taigi mes jų nepaisome, apsimetame, kad jų nėra, ir tikimės, kad jų nekels nė viena slenksčio diskusija. Labiausiai tikimės, kad paprastas liudytojas apie juos šiame kontekste nesužinos. Laimei, retai prie durų sutinkame tokį žmogų, kuris pakankamai gerai išmano Bibliją, kad galėtų iškelti šias eilutes. Priešingu atveju galime vieną kartą atsidurti „dviašmenio kardo“ priėmimo gale. Nes reikia sąžiningai pripažinti, kad yra buvę atvejų, kai „kalbėjome vardu Jehova“ (kaip jo paskirtas bendravimo kanalas) ir „žodis nepasitaikė ir neišsipildė“. Taigi „Jehova nekalbėjo“. Todėl kalbėjome „įžūliai“.
Jei iš kitų religijų atstovų tikimės malonumo ir sąžiningumo, turime tai parodyti patys. Tačiau atrodo, kad to nepadarėme nagrinėdami šią temą Priežastys knyga ir kitur tuo klausimu.

Meleti Vivlon

Meleti Vivlono straipsniai.
    20
    0
    Norėtum savo minčių, pakomentuok.x