Kas yra Jehovos kongregacijoje?

11 m. Gruodžio 2020 d., Penktadienio, tekste (Šventųjų Raštų nagrinėjimas kasdien), žinia buvo tokia, kad niekada neturime nustoti melstis Jehovai ir kad „turime klausytis, ką Jehova mums sako per savo žodį ir organizaciją“.

Tekstas buvo iš Habakkuk 2: 1, kuriame rašoma:

„Prie savo apsaugos posto aš nuolat stovėsiu ir įsitaisysiu ant pylimo. Stebėsiu, ką jis kalbės per mane, ir ką atsakysiu, kai mane apgins “. (Habakuko 2: 1)

Jame taip pat buvo minima Romiečiams 12:12.

„Džiaukitės viltimi. Ištverkite vargą. Atkakliai malda “. (Romiečiams 12:12)

Skaitydamas „Jehovos organizaciją“ nustebau vartojamais šventraščiais, nes norint išsakyti tokį teiginį reiktų paremti Šventąjį Raštą ar jį paremti, galima įsivaizduoti.

Vienu metu tikėjau, kad Jehova paskyrė „JW.org“ vadovauti Jo ištikimiesiems ir aš priėmiau nuorodą į „Jehovos organizaciją“. Tačiau dabar norėjau, kad šį teiginį kaip faktą patvirtintų Dievo žodis. Taigi, aš pradėjau ieškoti įrodymų.

Praėjusį sekmadienį, 13 m. Gruodžio 2020 d., Per „Beroean Pickets Zoom“ susitikimą, diskutavome hebrajų kalba 7 ir šios diskusijos mus paskatino prie kitų šventraščių. Iš to supratau, kad mano paieškos baigėsi ir aš turėjau savo atsakymą.

Atsakymas buvo tiesiai priešais mane. Jehova paskyrė Jėzų vyriausiuoju kunigu, kuris įsikiš mūsų vardu, todėl nereikia jokios žmonių organizacijos.

„Esmė to, ką mes sakome, yra tokia: mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, kuris atsisėdo dešinėje Didenybės sosto danguje ir kuris tarnauja Viešpaties pastatytoje šventovėje ir tikroje palapinėje, ne žmogaus “. (Hebrajams 8: 1, 2 BSB)

IŠVADA

Hebrajams 7: 22-27 teigiama, kad Jėzus ... tapo geresnės sandoros garantu “. Skirtingai nuo kitų mirusių kunigų, Jis turi nuolatinę kunigystę ir gali visiškai išgelbėti tuos, kurie per Jį artėja prie Dievo. Kas galėtų būti geresnė prieiga?

Argi ne visi krikščionys yra Jehovos susirinkimai per mūsų Viešpatį Jėzų?

Elpida

Aš nesu Jehovos liudytojas, bet mokiausi ir dalyvavau trečiadienio ir sekmadienio susitikimuose bei memorialuose nuo maždaug 2008 m. Norėjau geriau suprasti Bibliją, perskaičiusi ją daug kartų nuo viršelio iki galo. Tačiau, kaip ir „Beroeans“, tikrinu savo faktus ir kuo daugiau supratau, tuo labiau supratau, kad susitikimuose ne tik nesijaučiau patogiai, bet kai kurie dalykai man tiesiog nebuvo prasmingi. Aš pakėliau ranką komentuoti, kol vieną sekmadienį vyresnysis viešai pataisė, kad turėčiau vartoti ne savo, o tuos, kurie parašyti straipsnyje. Negalėjau to padaryti, nes nemanau, kaip liudytojai. Aš nepriimu dalykų kaip faktų, jų nepatikrinęs. Mane iš tikrųjų jaudino memorialai, nes manau, kad, pasak Jėzaus, turėtume dalyvauti bet kada, kai tik norime, o ne tik kartą per metus; kitaip jis būtų buvęs konkretus ir pasakęs mano mirties metines ir pan. Manau, kad Jėzus asmeniškai ir aistringai kalbėjo su visų rasių ir spalvų žmonėmis, nesvarbu, ar jie išsilavinę, ar ne. Kai pamačiau pakeitimus, padarytus Dievo ir Jėzaus žodžiuose, tai mane tikrai nuliūdino, nes Dievas liepė nepridėti ir nekeisti Jo žodžio. Pataisyti Dievą ir pataisyti Jėzų, Pateptąjį, man yra pražūtinga. Dievo žodis turėtų būti tik verčiamas, o ne aiškinamas.