Danieliaus 9: 24–27 messianistinės pranašystės suderinimas su pasaulietine istorija
Sprendimų identifikavimas - tęsinys (2)
6. Medų persų karalių paveldėjimo problemos, sprendimas
Ištrauka, kurią turime ištirti, yra Ezros 4: 5-7.
Ezros 4: 5 pasakoja „Samdydamas jiems patarėjus, kad jie sužlugdytų jų patarimus per visas Persijos karaliaus Cyruso dienas iki Persijos karaliaus Da-riʹo karaliavimo“.
Iškilo problemų atstatant šventyklą nuo Cyrus iki Dariaus (didžiojo) Persijos karaliaus. 5 eilutės aiškinimas aiškiai rodo, kad tarp Cyruso ir Dariaus buvo bent vienas karalius ar daugiau. Hebrajų prielinksnis čia išverstas kaip „Iki“, taip pat gali būti išverstas kaip "iki", "toli kaip". Visos šios frazės rodo laiką, einantį tarp Cyruso ir Dariaus karaliavimo.
Sekuliarioji istorija identifikuoja Cyruso sūnų Cambyses (II), kuris pakeitė tėvą kaip vienas karalius. Juozapas taip pat tai teigia.
Ezra 4: 6 tęsiasi “O karaliaudami A · u · eʹrus, jo valdymo laikais jie parašė kaltinimą Judo ir Jeruzalės gyventojams. “
Tada Josephus aprašo laišką Cambyses, kurio metu buvo sustabdyti darbai šventykloje ir Jeruzalėje. (Pamatyti "Žydų antika “, XI knygos 2 skyriaus 2 pastraipa). Todėl prasminga 6 eilutės Ahasuerus tapatinti su Cambyses (II). Kadangi jis karaliavo tik aštuonerius metus, jis negali būti Estheros, kuris valdė mažiausiai 8 metų, Ahasuerus (Esther 12: 3). Be to, karalius, kitaip vadinamas Bardiya / Smerdis / the Magi, valdė mažiau nei metus, palikdamas labai mažai laiko tokiam laiškui išsiųsti ir atsakymui gauti, ir jis aiškiai negali sutapti su Esther Ahasuerus.
Ezra 4: 7 tęsiasi “Taip pat Ar · ta · xerxʹes laikais, Bišlamas, Mitretas · Datas, Tabʹe · el ir kiti jo kolegos rašė Ar · ta · xerxʹes Persijos karaliui.
Ezros 4: 7 „Artaxerxes“ būtų prasminga, jei mes jį identifikuotume kaip Darių I (Didįjį), tačiau daug didesnė tikimybė, kad tai karalius, vadinamas Magi / Bardiya / Smerdis. Kodėl? Nes sąskaitoje „Ezra 4:24“ ir toliau sakoma, kad šio laiško rezultatas buvo Tuomet buvo sustabdyti darbai Jeruzalės Dievo namuose, kurie buvo Jeruzalėje; ir tęsėsi iki antrųjų Persijos karaliaus Darijaus karaliavimo metų “. Ši formuluotė rodo, kad tarp šio Artakserkso ir Dariaus pasikeitė karalius. Be to, iš „Haggai 1“ matyti, kad pastatas atstatytas 2-amend Dariaus metai. Žydai neišdrįstų priešintis karaliaus įsakymui, duotam tik prieš metus, jei karalius būtų Darius. Tačiau karalystės pasikeitimo iš Bardijos į Darių aplinkybės leido žydams tikėtis, kad jis bus švelnesnis.
Nors to negalima pasakyti kategoriškai, atkreipkite dėmesį, kad vardas taip pat minimas „Mitredatas“. Tai, kad jis rašys karaliui ir bus skaitomas, reikštų, kad jis buvo kažkoks persų pareigūnas. Kai skaitome Ezros 1: 8, mes suradome iždininką Cyruso laikais, kuris taip pat buvo pavadintas Mitredatu, tikrai neatsitiktinai. Dabar šis pareigūnas greičiausiai vis dar bus gyvas tik po 17–18 metų, Dariaus valdymo laikais, kuris, kaip siūloma sprendime, dar buvo vadinamas „Artaxerxes“ Ezroje. Tačiau neįmanoma, kad pareigūnas būtų tas pats, kai kurie papildomi (8 + 8 + 1 + 36 + 21) = po 74 metų. (Pridedant Cyrus, Cambyses, Magi, Darius, Xerxes karaliavimą, kad pasiektume pasaulietinius Artaxerxes I).
Įdomu tai, kad Ctesiasas, graikų istorikas iš maždaug 400BC, teigia:Magusas valdė Tanyoxarkes vardu “[I] , kuris tariamas yra labai panašus į „Artaxerxes“, ir pastebėkite, kad „Magus“ valdė kitu vardu - sosto vardu. Ksenofonas taip pat suteikia „Magus“ vardą kaip „Tanaoxares“, labai panašus ir vėl tikėtina „Artaxerxes“ korupcija.
Mes taip pat anksčiau kėlėme klausimą:
Ar tai Darius turi būti identifikuojamas kaip Darius I (Hystapes), ar vėlesnis Darius, toks kaip Persijos Darius Nehemijo metu arba po jo? (Nehemijo 12:22). Dėl šio sprendimo, taip pat sutinkant su pasaulietine tapatybe, 5 eilutėje minimas Darius suprantamas kaip Darius I, o ne vėlesnis Darius.
Sprendimas: Taip
7. Vyriausiojo kunigo paeiliui ir tarnybos trukmei - sprendimas
Tai lengviau parodyti, kaip sprendimas veikia, nei aprašyti, tačiau čia bandysime tai aiškiai paaiškinti.
Sutrumpėjus Persijos karaliams, galima sukurti labai pagrįstą aukštųjų kunigų paveldėjimą. Šiame scenarijuje atsižvelgiama į žymėjimo taškus, tuos šventraščius, kuriuose yra identifikuojamas karalius ir karaliaus karaliavimo metai, kai vyriausiasis kunigas iš tikrųjų yra įvardijamas.
Jehozadakas
Kadangi Ezra buvo antrasis vyriausiojo kunigo Serajos sūnus, kurį Nebuchadnecaras nužudė tik po kelių mėnesių po Jeruzalės griūties, Ezra turėjo būti gimusi kritus Jeruzalei (2 Karalių 25:18). Tai taip pat reiškia, kad jo vyresnis pirmagimis brolis Jehozadakas, greičiausiai 50-ųjų pabaigoje ar 60-ies pradžioje, mirė prieš grįždamas iš Babilono, greičiausiai gimė mažiausiai prieš dvejus metus, o gal ir daugiau. Jeshua arba Joshua buvo Jehozadako sūnus, todėl grįžęs į Judą greičiausiai buvo 2 metų amžiaus.
Ješua / Joshua
Šiuo sprendimu Ješua buvo grįžęs iš tremties maždaug 43 metų amžiaus. Paskutinis Ješua paminėjimas yra 2 skyriujend Dariaus metai, iki to laiko jam būtų sukakę 61 metai (Ezros 5: 2). Ješua nebuvo paminėtas baigiant šventyklą 6 mth metų Dariaus, todėl galima manyti, kad galbūt jis neseniai mirė, o Joiakimas dabar buvo vyriausiasis kunigas.
Joiakimas
Darant prielaidą, kad vyriausiasis kunigas turi mažiausiai 20 metų pirmagimį sūnų, Jehoshua sūnus Joiakimas, maždaug 23 metų amžiaus, grįžta į Judą.st Cyrus metai.
Joiakimas yra minimas kaip vyriausiasis kunigas Josephus 7 metaisth metų „Artaxerxes“ (šiame scenarijuje dar žinomas kaip Darius). Tai įvyko iškart po šventyklos pastatymo praėjus vos 5 metams po paskutiniojo Ješua paminėjimo, 7 mth metų „Artaxerxes“ ar „Darius“ (I), iki to laiko (jei gimtų, kai tėvui buvo 20 metų) jis būtų 44–45 metų amžiaus. Tai taip pat suteiktų Ezrai senatį, kuris yra Joiakimo dėdė, kad jis galėtų imtis vadovauti paskyrimo į tarnybą naujai baigtoje šventykloje tvarkai. Todėl tai taip pat turi prasmę Josephus pasakojime apie Joiakimą.
Eliashibas
Eliashibas yra minimas kaip vyriausiasis kunigas 20-iesth Artaxerxes metai, kai Nehemijas atėjo atstatyti Jeruzalės sienas (Nehemijo 3: 1). Nuosekliai skaičiuojant, jei jis gimtų, kai tėvui buvo 20 metų, jam šiuo metu būtų maždaug 39 metai. Jei tik būtų paskyręs, jo tėvas Joiakimas būtų miręs 57–58 metų amžiaus.
Nehemijo 13: 6, 28 yra datuojami mažiausiai 32 metaind metų „Artaxerxes“ ir greičiausiai po metų ar dvejų ir rodo, kad Eliashibas vis dar buvo vyriausiasis kunigas, bet kad jo sūnus Joiada tuo metu turėjo suaugusį sūnų, taigi tuo metu Joiada greičiausiai buvo maždaug 34 metų amžiaus, tuo tarpu Eliashibas buvo 54 metų amžiaus. Remiantis informacija apie Joiada, jis tikriausiai mirė kitais metais, būdamas 55 metų.
Jehoiada
Nehemijo 13:28 minima, kad vyriausiasis kunigas Joiada turėjo sūnų, kuris tapo horonito Sanballato uošviu. Nehemijo 13: 6 kontekstas rodo, kad tai buvo laikotarpis po Nehemijo sugrįžimo į Babiloną 32 m.nd „Artaxerxes“ metai. Neapibrėžtas laikas vėliau Nehemijas paprašė dar nedarbingumo atostogų ir vėl grįžo į Jeruzalę, kai paaiškėjo ši padėtis. Remdamasis tuo, Joiada greičiausiai buvo vyriausiasis kunigas nuo maždaug 34 metų (35 metų amžiaus)th Dariaus / Artaxerxes metai), iki maždaug 66 metų amžiaus.
Jonathanas / Johananas / Jehohananas
Jei Joiada mirė maždaug 66 metų amžiaus, jį galėjo perimti jo sūnus Jonathanas / Jehohananas, kuriam iki to laiko būtų sukakę 50 metų. Jei jis būtų gyvenęs iki 70 metų, tada jo sūnui Jaddua būtų buvę beveik 50 metų, kai jis taptų vyriausiuoju kunigu. Bet jei dramblių papirusai, aptarti vėliau, turi būti datuojami 14-ath ir 17th Dariaus II metais, kur minimas Johananas, tada Johananas tikriausiai mirė maždaug 83 metų amžiaus, kai Jaddua buvo maždaug 60–62 metų.
Jaddua
Juozapas sako, kad Jaddua pasveikino Aleksandrą Didįjį Jeruzalėje ir greičiausiai iki šio laiko būtų sulaukęs 70-ies. Nehemijo 12:22 mums sako, kad „Levitai E · liʹa · šibo, Joiʹa da ir Jo · haʹnano ir Jadʹdu · laikais buvo užregistruoti kaip tėvų namų vadovai, taip pat ir kunigai iki Da ʹ riuso persų karalystės “. Mūsų sprendimas yra Dariaus III (persų?) Užkariautas Aleksandro Didžiojo.
Iš Juozapo suprantama, kad Jaddua mirė neilgai trukus po Aleksandro Didžiojo mirties. Tuo metu Jaddua bus maždaug 80 metų ir ją pakeitė jo sūnus Onias.[Ii]
Nors kai kurie iš čia siūlomų amžiaus tarpsnių yra spėlionės, jie yra pagrįsti. Tikėtina, kad vyriausiojo kunigo pirmagimis sūnus paprastai greitai tuoktųsi sulaukęs pilnametystės, galbūt maždaug 20 metų. Tikėtina, kad pirmagimis sūnus labai greitai susilauks vaikų, kad užtikrintų vyriausiojo kunigo eilę per pirmagimį sūnų.
Sprendimas: Taip
8. Kunigų ir levitų, grįžusių su Zerubbabeliu, palyginimas su tais, kurie pasirašė Sandorą su Nehemija, sprendimas
Šių dviejų sąrašų panašumai (žr. 2 dalį, p. 13–14) neturi jokios prasmės dabartinės pasaulietinės chronologijos ribose. Jei laikysime, kad 21-asis „Artaxerxes“ metai yra „Artaxerxes I“, tai reiškia, kad 16 iš 30, tai yra pusė iš nurodytųjų, grįžusių iš tremties pirmaisiais Cyrus metais, buvo gyvi maždaug po 1 metų (Cyrus 95 + Cambyses 9 + Darius 8 + Xerxes 36 + Artaxerxes 21). Kadangi tikėtina, kad jie bent 21 metų bus kunigai, todėl 20-eriais „Artaxerxes I“ metais jie taps mažiausiai 115 metų.
Tai aiškiai neturi prasmės. Netgi šiandieniniame pasaulyje, nepaisant medicinos pažangos ir padidėjusio ilgaamžiškumo, paskutinėje 115-osios dalyje, tokioje šalyje kaip JAV ar JK, mums būtų sunku rasti tik 20-ies žmonių.th amžiuje. 16 gyventojų, kurių skaičius galėjo būti ne daugiau kaip keli šimtai tūkstančių ar mažiau, paneigia įsitikinimą.
Tačiau pagal siūlomą sprendimą šis 95 metų laikotarpis sutrumpėja iki maždaug 37 metų, todėl pusė nurodytųjų išgyvena dėl tam tikros galimybės. Jei pagrįstai manytume, kad jei jie būtų sveiki, jie galėtų gyventi 70-ies metų pabaigoje, net ir visus tuos šimtmečius atgal, tai reikštų, kad grįžę iš Babilono į Judą jie galėjo būti 20–40 metų amžiaus ir vis tiek būti 60-ųjų pradžioje iki XX a. 70-ųjųst Dariaus I / Artaxerxes metai.
Sprendimas: Taip
9. 57 metų atotrūkis pasakojime tarp „Ezra 6“ ir „7“, sprendimas
Paskyroje „Ezra“ 6:15 nurodoma 3 datard 12 dienos dienath 6 mėnuo (Adar)th Dariaus metai šventyklos pastatymui.
Paskyroje „Ezra“ 6:19 nurodoma 14 datath 1 dienos dienast mėnesį („Nisan“), skirtą Paschos laikymui, ir pagrįstai manoma, kad jis susijęs su 7 dienath Dariaus metai ir būtų buvę tik 40 dienų vėliau, ir jų netrukdytų 57 metų atotrūkis.
„Ezros 6:14“ paskyroje užfiksuota, kad sugrąžinti žydai „Pastatytas ir baigtas statyti dėl Izraelio Dievo įsakymo ir dėl Cyruso, Da riusus ir Arcataxerxʹeso persų karaliaus įsakymo“..
Kaip mes galime tai suprasti? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad taip pat buvo priimtas ir „Artaxerxes“ dekretas. Daugelis mano, kad tai „Artaxerxes I“, ir tapatina jį su Nehemijo ir Nehemijo artakserksais, atvykstančiais į Jeruzalę per 20th metus dėl to dekreto. Tačiau, kaip mes nustatėme anksčiau, Nehemijas negavo dekreto atstatyti šventyklą. Jis paprašė leidimo atstatyti Jeruzalės sienas. Kaip dar galime suprasti šią ištrauką?
Mes galime geriau suprasti ištrauką, atidžiau ištyrę hebrajų kalbos teksto vertimą. Paaiškinimas yra mažai techninis, tačiau hebrajų kalboje jungtukas arba jungiamasis žodis yra raidė, vadinama „vajus “. Ir hebrajiški žodžiai Dariui, ir Artaxerxes turi „Waw“ veikėjas „Dareyavesh“ (tariamo „daw-reh-yaw-vaysh“) priekyje ir „Artachshashta“ priekyje („ar-takh-shash-taw“) yra jungtukas, „Waw“ paprastai verčiamas kaip „ir“, bet taip pat gali reikšti „arba“. „Arba“ vartojimas nėra kaip išskirtinis veiksmas, bet kaip alternatyvūs metai, yra lygiavertis. Pavyzdys galėtų būti tas, kad galite bendrauti su kuo nors, kurį jums paskambinsite, parašysite arba pakalbėsite asmeniškai. Kiekvienas iš jų yra tinkama alternatyva komunikacijos veiksmui įvykdyti. Išskirtinis veiksmo pavyzdys galėtų būti tai, kad su maistu galite atsigaivinti vienu nemokamu alkoholiniu gėrimu, kad galėtumėte užsisakyti alaus arba vyno. Jūs negalite gauti abu nemokamai.
Jei žodžiai „ir“ pakeičiami žodžiais „arba“, o galbūt „net“ arba „taip pat“, kad anglų kalba būtų geriau skaitomi kontekste, kaip teigia kai kurie tyrinėtojai, tai vis tiek veikia kaip jungtukas. Tačiau tai subtiliai keičia prasmę šiame kontekste ir leidžia geriau suprasti tekstą. Frazė "Darius ir Artakserksas “ kuris suprantamas kaip du atskiri individai, tada reikštų „Darius arba / net / dar / žinomas kaip Artaxerxes “, tai yra, kad Darius ir Artakserksas yra tie patys žmonės. Tai taip pat gali būti suprantama kaip atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paruošiant skaitytoją pakeisti karaliaus pavadinimo vartojimą, kurį randame tarp „Ezra 6“ ir „Ezra 7“.
Šio naudojimo pavyzdžiai „Waw“ galime ieškoti Nehemijo 7: 2, kur „Aš daviau kaltinimą savo broliui Hananiui, tai yra Jeruzalės citadelės vadovas Hananija buvo ištikimas žmogus ir bijojo Dievo labiau nei daugelis “ daro daugiau prasmės su "tai yra" kaip „Ir“ kaip sakinys tęsiasi "jis" , o ne „Jie“. Perskaityti šią ištrauką yra nepatogu vartojant „Ir“.
Kitas punktas yra tas, kad Ezros 6:14, išversta į NWT ir kitus Biblijos vertimus, būtų nurodyta, kad „Artaxerxes“ įsakė baigti šventyklą. Geriausiu atveju, jei šis „Artaxerxes“ bus pasaulietinis „Artaxerxes I“, tai reikštų, kad šventykla nebuvo pastatyta iki 20th Metai su Nehemija, po maždaug 57 metų. Vis dėlto Biblijos pasakojimas „Ezra 6“ leidžia suprasti, kad šventykla buvo baigta 6 pabaigojeth Dariaus metais ir siūlytų, kad aukos būtų pradėtos 7-ųjų pradžiojeth Dariaus / Artaxerxes metai.
Paskyroje „Ezra“ 7:8 nurodoma 5 datath 7 mėnuoth Metai, bet suteikia karaliui kaip Artaxerxes. Jei „Ezra 6“ Darius nėra vadinamas „Artaxerxes“ programoje „Ezra 7“, kaip buvo iškeltas anksčiau, kaip problema, mes turime labai didelį nepaaiškinamą spragą istorijoje. Manoma, kad Darius I valdė dar 30 metų (iš viso 36), po to sekė Xerxes su 21 m., Po to sekė Artaxerxes I per pirmuosius 6 metus. Tai reiškia, kad bus 57 metų atotrūkis, o laikotarpio pabaigoje Ezrai sukaks maždaug 130 metų. Sutikti su tuo, kad praėjus šiam laikui ir esant nepaprastai senatvei, Ezra tik po to nusprendžia vesti dar vieną levitų ir kitų žydų grąžinimą į Judą, paneigia patikimumą. Tai taip pat nepaiso fakto, kad tai reikštų, kad nors šventykla daugumai žmonių buvo pastatyta prieš visą gyvenimą, šventykloje dar nebuvo pradėtos jokios aukojamos aukos.
Daug prasmingiau, kai išgirdę apie šventyklos pastatymą vėlai 6 valth Dariaus / Artaxerxeso metais, Ezra paprašė karaliaus pagalbos, kad šventykloje būtų atnaujintas įstatymų ir aukų mokymas bei Levitico pareigos. Gavusi šią pagalbą, Ezra atvyko į Jeruzalę tik po 4 mėnesių ir tik sulaukusi maždaug 73 metų amžiaus.th 7 mėnuoth Dariaus / Artaxerxes metai.
Sprendimas: Taip
10. „Josephus“ įrašas ir Persijos karalių paveldėjimas, sprendimas
Cyrus
Juozapo Senovėje žydų, XI knygos XNUMX skyrius, jis mini, kad Cyras įsakė žydams grįžti į savo kraštą, jei jie panorės ir atstatys savo miestą, ir pastatys šventyklą ten, kur stovėjo ankstesnė. „Aš daviau leidimą daugeliui žydų, gyvenančių mano šalyje, prašyti grįžti į savo kraštą ir į atstatyk jų miestą ir pastatyk Dievo šventyklą Jeruzalėje toje pačioje vietoje, kur buvo anksčiau “[III].
Tai patvirtintų mūsų supratimą, kad svarstomas dekretas yra „Cyrus“, ir sutinka su sprendimu.
Sprendimas: Taip
Kambizės
2 skyriaus 2 pastraipoje[IV] jis identifikuoja Cyrus sūnų Cambyses [II] kaip Persijos karalių, kuris gauna laišką ir atsako, kad sustabdytų žydus. Formuluotė labai panaši į Ezros 4: 7–24, kur karalius vadinamas Artakserksais.
"Kai Cambysesas skaitė laišką, būdamas natūraliai blogas, jis susierzino dėl to, ką jie jam pasakė, ir parašė jiems taip: „Cambyses karalius - istoriografas Rathumus, Beeltethmus, Rašto žinovas Semellijus, o visa kita. esate komisijoje ir gyvenate Samarijoje bei Fenikijoje: Aš perskaičiau laišką, kuris buvo atsiųstas iš jūsų; Aš daviau įsakymą ieškoti mano protėvių knygų ir paaiškėjo, kad šis miestas visada buvo karalių priešas, o jo gyventojai kėlė sedimus ir karus “.[V].
Anksčiau tiriant sprendimą buvo nustatyta, kad toks įvardijimas yra įmanomas, nes mes nustatėme, kad potencialiai bet kuris iš Persijos karalių galėjo būti naudojamas arba pavadintas bet kuriuo iš Dariaus, Ahasueruso ar Artaxerxes pavadinimų. Tačiau 7 punkte buvo pasiūlyta, kad laiškas, įvardytas kaip išsiųstas „Artaxerxes“, greičiausiai „Bardiya“ / „Smerdis“ / „Magi“ buvo tinkamiausias, tiek laiko atžvilgiu, tiek atsižvelgiant į įvykius, tiek į valdančiąją politinę atmosferą.
Ar Džozefas neteisingai identifikavo karalių (galbūt „Artaxerxes“ jo informaciniuose dokumentuose) su „Cambyses“?
Josephus sąskaita nesutinka su sprendimu kuris geriau priskiria laišką Bardiya / Smerdis / The Magi, apie kurį Josephus galbūt nežinojo. Šis karalius karaliavo tik keletą mėnesių (skaičiavimai svyruoja tarp maždaug 3 ir 9 mėnesių).
Bardija / Smerdis / Magi
3 skyriaus 1 dalyje[Vi] Džozefas mini magų (mums žinomų kaip Bardiya ar Smerdis) valdymą maždaug metus po Cambyses mirties. Tai sutinka su siūlomu sprendimu.
Sprendimas: Taip
darius
Tada jis mini Dariaus Hystapeso paskyrimą karaliumi, kuriam talkina septynios persų šeimos. Taip pat minima, kad jis turėjo 127 provincijas. Šie trys faktai, rasti ir sutinkantys su Ahasuerus aprašymu Esteros knygoje, kuriuos mes siūlėme kaip Darius I / Artaxerxes / Ahasuerus mūsų sprendime.
Juozapas taip pat patvirtina, kad Darius leido Zerubbabeliui tęsti šventyklos ir Jeruzalės miesto atstatymą pagal Cyruso dekretą. „Paskerdus magius, kurie po Cambyses mirties per metus pasiekė persų vyriausybę, toms šeimoms, kurios buvo vadinamos septyniomis persų šeimomis, jų karaliumi buvo paskirtas Hystaspeso sūnus Darius. Dabar jis, būdamas privatus žmogus, davė įžadą Dievui, kad jei jis taps karaliumi, jis visus Dievo indus, esančius Babilone, siųs į Jeruzalės šventyklą. “[Vii]
Šventyklos pastatymo data nesutapo. Ezra 6:15 pateikia kaip 6th 3 metų Dariaus metaird iš Adar, o Josephus sąskaitoje yra 9th Dariaus metai 23 drd Adar. Visos knygos yra nukopijuotos klaidų, tačiau Josephuso rašytinės ataskaitos nebūtinai buvo sudarytos naudojant Bibliją. Be to, ankstyviausi žinomi egzemplioriai yra 9–10 a., Dauguma jų yra 11-ojeth į 16th šimtmečius.
Pagaliau yra peržiūrima daug daugiau ir žymiai senesnių Biblijos ištraukų egzempliorių nei yra Josephuso knygos, kurios platinimas yra ribotas. Taigi kilus konfliktui, šis autorius pasitraukia į Biblijos įrašą.[VIII] Alternatyvus neatitikimo paaiškinimas yra tas, kad nurodyta Biblijos data buvo ta, kuriai pati Šventykla buvo pakankamai išsami, kad galėtų aukoti aukas, tačiau Juozapo data buvo tada, kai buvo baigti pagalbiniai pastatai, kiemas ir sienos. Bet kuriuo atveju tai nėra problema sprendimui.
Sprendimas: Taip
Kserksai
5 skyriuje[IX] Juozapas rašė, kad Dariaus sūnus Kersxas pakeis tėvą Darių. Tada jis mini Ješua sūnų Joacimą, kuris buvo vyriausiasis kunigas. Jei tai būtų Xerxeso karalystė, tuomet Joachimas turėtų būti 84 ar vyresnių metų regione, ir tai yra menka galimybė. Pagal siūlomą sprendimą 50 metų laikotarpiu Dariusui valdant jis būtų maždaug 68–6 metų amžiausth metų iki 20-iesth Dariaus / Artaxerxes metai. Šis Joachimo paminėjimas yra prasmingas tik tuo atveju, jei jis buvo Dariaus valdymo laikais.
Vėlgi, Josephus'o pasakojimas prieštarauja siūlomam sprendimui, tačiau tai padeda vyriausiojo kunigo paveldėjimui turėti prasmę, jei nustatome įvykius, priskirtus Xerxes Dariui.
7 įvykiai ir formuluotėth Xerxes metai Josephus 5 skyriaus para. 1. yra labai panašus į Biblijos pasakojimą apie „Ezrą 7“th „Artaxerxes“ metai, kuriuos sprendimas priskiria Dariui.
Iš konteksto atrodo, kad tai bus kitais metais (8th) kad Joacimas mirė ir Eliashibas jį pakeitė pagal Josephus 5 skyriaus 5 dalį[X]. Tai taip pat tinka sprendimui.
Į 25th Xerxes metų metais Nehemijas atvyksta į Jeruzalę. (5 skyriaus 7 dalis). Tai neturi jokios prasmės. Jokio kito istoriko Xerxesas nepatvirtina, kad jis valdė mažiausiai 25 metus. Tai net nesutampa su Biblijos pasakojimu, jei Xerxesas buvo Darius ar Artaxerxes I. Todėl, kadangi šis Josephus teiginys negali būti suderinamas su jokia žinoma istorija ar Biblija, tai tuo metu teks manyti, kad jis bus neteisingas. raštu ar perduoti. (Jo darbai nebuvo saugomi taip kruopščiai, kaip Bibliją rašė masoretikų raštininkai).
Aukštojo kunigo eilės laikas yra tikrai prasmingas mūsų sprendime, ty kad Darius dar vadinamas Artaxerxes.
Kai kurių iš šių įvykių priskyrimas Xerxesui Josephui kelia mįslę, nes jie tokiu būdu atrodo ne pagal chronologinę tvarką. Net ir naudodamiesi pasaulietine chronologija, „Xerxes“ 25 metų negaliojo. Todėl XERXES vartojimas čia turės būti laikomas klaidingu Josephuso atžvilgiu.
Sprendimas: Taip
Artakserksai
Skyrius 6[Xi] suteikia paveldėjimą kaip Xerxes sūnus Cyrus - vadinamas Artaxerxes.
Pasak Josepho, būtent šis Artakserksas vedė Estherę, šventę trečiaisiais savo valdymo metais. Remiantis 6 dalimi, šis „Artaxerxes“ taip pat valdė daugiau nei 127 provincijas. Šie įvykiai yra netinkami net pasaulietinei chronologijai, kuri juos paprastai skiria Xerxes.
Tačiau jei imtumėtės pasiūlyto sprendimo, būtent, kad Darius Biblijoje taip pat buvo vadinamas Artaxerxes ir Ahasuerus, ir tada siūlytume, kad Josephus supainiojo Xerxes sūnų Artaxerxes su Ezros knyga, 7 skyriumi, vadinamu Darius I, Artaxerxes, tada šie įvykiai apie Esterį taip pat galima susitaikyti su siūlomu sprendimu.
Skyrius 7[Xii] mini, kad Eliashibą pakeitė jo sūnus Judas, o Judą - jo sūnus Jonas, kuris šventyklą užteršė Bagoses generolu kitam Artaxerxes (pasaulietinis Artaxerxes II, kuris yra arba mūsų Artaxerxes I, arba Artaxerxes III?). Aukštąjį kunigą Joną (Johananą) pakeitė jo sūnus Jaddua.
Šie Josephus įrašų supratimai gražiai įsiliejo į mūsų siūlomą sprendimą ir tame sprendime įprasmintas vyriausiojo kunigo eiliškumas, nereikia kopijuoti ar pridėti nežinomų aukštųjų kunigų, kuriuos privalo atlikti pasaulietinė chronologija. Greičiausiai „Josephus“ pasakojimas apie šį „Artaxerxes“ mūsų sprendime greičiausiai būtų „Artaxerxes III“.
Sprendimas: Taip
Darius (antras)
Skyrius 8[Xiii] mini dar vieną karalių Darių. Tai yra greta Sanballat (dar vienas pagrindinis vardas), kuris mirė tuo metu, kai apgultą Gazą, sukūrė Aleksandras Didysis.[Xiv]:
Filipas, Makedonijos karalius ir Aleksandras (Didysis) taip pat minimi Jadduos laikais ir yra minimi kaip amžininkai.
Šis Darius tiktų pasaulietinės chronologijos III Dariui ir paskutiniam mūsų sprendimo Dariui.
Tačiau net ir sutrumpinus siūlomo sprendimo laiko juostą, tarp Nehemijo Sanballat ir Josephus Sanballat ir Aleksandro Didžiojo yra beveik 80 metų atotrūkis. Paprasčiau tariant, reikia daryti išvadą, kad jie negali būti tas pats asmuo. Yra galimybė, kad antrasis Sanballat yra pirmojo Sanballat anūkas, nes žinomi Nehemijo laikų Sanballat sūnų vardai. Jei norite nuodugniau pažvelgti į „Sanballat“, skaitykite mūsų baigiamąją dalį.
Viena kita sėkmingo sprendimo išvada.
Sprendimas: Taip
11. Apokrifinis Persų karalių įvardijimas 1 ir 2 Esdras, Sprendimas
Esdras 3: 1–3 rašoma:Karalius Darius šventė didelę šventę visiems savo subjektams ir visiems, kurie gimė jo namuose, visiems žiniasklaidos ir Persijos kunigaikščiams, visiems satrapams, kapitonams ir valdytojams, kurie buvo po juo, nuo Indijos iki Etiopijos, šimte dvidešimt septyniose provincijose “.
Tai beveik sutampa su Esteros 1: 1-3 įvadinėmis eilutėmis, kuriose rašoma: “Tai įvyko Ahasuerus laikais, tai yra Ahasuerus, kuris valdė karalių iš Indijos į Etiopiją, [per] šimtą dvidešimt septynis jurisdikcijos rajonus .... Trečiaisiais savo valdymo metais jis surengė pokylį visiems savo kunigaikščiams ir tarnautojams, Persijos ir žiniasklaidos karinėms pajėgoms, didikams ir jurisdikcinių rajonų kunigaikščiams “.
Todėl būtų pašalintas bet koks prieštaravimas tarp šių dviejų paskyrų, jei pagal siūlomą sprendimą Ahasuerus ir Darius identifikuotų kaip tą patį karalių.
Sprendimas: Taip
Esther 13: 1 (Apokryfy) skaito „Dabar tai yra laiško kopija: Didysis karalius Artakserksas rašo šiuos dalykus šimto septynių ir dvidešimties provincijų kunigaikščiams nuo Indijos iki Etiopijos ir jiems pavestiems valdytojams.“ Panaši formuluotė yra ir Esteros 16: 1.
Šie „Apokrifinio Esterio“ fragmentai suteikia „Artaxerxes“ karaliumi, o ne „Ahasuerus“ kaip „Esther“ karaliumi. Apokrifinis Esdras taip pat identifikuoja karalių Darių, veikiantį identiškai kaip karalius Ahasuerusas Estere.
Todėl būtų pašalintas bet koks prieštaravimas tarp šių dviejų paskyrų, jei pagal siūlomą sprendimą Ahasuerus ir Darius bei Artaxerxes identifikuosime kaip tą patį karalių.
Sprendimas: Taip
12. „Septuagint“ (LXX) įrodymai, sprendimas
Estero knygos Septuaginto versijoje randame, kad karalius pavadintas Artaxerxes, o ne Ahasuerus.
Pavyzdžiui, Esther 1: 1 rašoma:Antraisiais didžiojo karaliaus Artakserkso karaliavimo metais, pirmąją Nisano dieną, Jarijaus sūnus Mardochejus “. „Ir įvyko po šių dalykų Artaxerxes laikais (šis Artaxerxes valdė daugiau nei šimtą dvidešimt septynias Indijos provincijas)“.
„Septuagint“ Ezros knygoje randame „Assuerus“, o ne masorezinio teksto „Ahasuerus“, o „Arthasastha“, o ne „Masoretic“ teksto „Artaxerxes“. Šiuos nedidelius vardų skirtumus lemia tik masoretiškas tekstas, kuriame yra hebrajų transliterracija, o ne Septuaginta - graikų transliterracija. Žr. Skyrių H šios serijos 5 dalyje.
„Septuagint“ aprašymas Ezroje 4: 6-7 minimas Aserousui valdant, net jo valdymo pradžioje, jie parašė laišką Judo ir Jeruzalės gyventojams. O Arthasastha laikais Tabeelis taikiai rašė Mithradatams ir likusiems savo tarnams: duoklių rinkėjas persų karaliui Arthasastha parašė parašą Sirijos kalba “.
Pagal siūlomą sprendimą, Ahasuerusas čia bus Cambyses (II), o Artaxerxes čia bus Bardiya / Smerdis / Magi, kaip supranta Masoretic Ezra 4: 6-7.
Sprendimas: Taip
„Septuagint for Ezra 7: 1“ yra „Arthasastha“, o ne „Masoretic“ teksto „Artaxerxes“, ir rašoma:Po šių dalykų, valdant persų karaliui Arthasastha, atėjo Sarajos sūnus Esdras “.
Tai yra tik hebrajų ir graikų transliterracijos tuo pačiu pavadinimu skirtumas ir pagal siūlomą sprendimą yra pasaulietinės istorijos Darijus (I), kuris tinka aprašymui. Atkreipkite dėmesį, kad Esdras yra lygus Ezrai.
Tas pats pasakytina apie Nehemijo 2: 1, kuriame rašoma:Per mėnesį Nisano, dvidešimties karaliaus Arthasastha metų, mėnesį vynas buvo mano akivaizdoje: “.
Sprendimas: Taip
„Septuagint“ versijoje „Ezra“ naudojamas Darius tose pačiose vietose, kaip ir masoretikų tekstas.
Pavyzdžiui, Ezros 4:24 rašoma „Tuomet buvo nutraukti Dievo namų Jeruzalėje darbai ir jis stovėjo iki antrųjų persų karaliaus Darijaus karaliavimo metų“. („Septuagint“ versija).
Išvada:
Ezros ir Nehemijo Septuaginto knygose Arthasastha nuolatos prilygsta Artaxerxes (nors skirtingose ataskaitose laikui bėgant Artaxerxes yra skirtingas karalius ir Assuerus nuosekliai lygiavertis Ahasuerus. Tačiau Septuagint Esther, kurią vertėjas greičiausiai išvertė skirtingam vertėjui). iš Ezros ir Nehemijo, nuosekliai turi „Artaxerxes“, o ne „Ahasuerus“ .Darijus nuolat randamas ir Septuaginto, ir masoretiškuose tekstuose.
Sprendimas: Taip
13. Cuneiform užduotis ir pasaulietinio užrašymo klausimai, kuriuos reikia išspręsti, sprendimas?
Dar ne.
Tęsiama 8 dalyje….
[I] Visiški Ctesias fragmentai išvertė Nichols, 92 psl., 15 dalis https://www.academia.edu/20652164/THE_COMPLETE_FRAGMENTS_OF_CTESIAS_OF_CNIDUS_TRANSLATION_AND_COMMENTARY_WITH_AN_INTRODUCTION
[Ii] Josephus - žydų antika, XI knygos 8 skyriaus 7 punktas, http://www.ultimatebiblereferencelibrary.com/Complete_Works_of_Josephus.pdf
[III] Puslapis 704 pdf versija Užbaigti Josephus darbai. http://www.ultimatebiblereferencelibrary.com/Complete_Works_of_Josephus.pdf
[IV] Senovėje žydų, XI knyga
[V] Puslapis 705 pdf versija Užbaigti Josephus darbai http://www.ultimatebiblereferencelibrary.com/Complete_Works_of_Josephus.pdf
[Vi] Senovėje žydų, XI knyga
[Vii] Puslapis 705 pdf versija Užbaigti Josephus darbai http://www.ultimatebiblereferencelibrary.com/Complete_Works_of_Josephus.pdf
[VIII] Daugiau informacijos rasite http://tertullian.org/rpearse/manuscripts/josephus_antiquities.htm
[IX] Senovėje žydų, XI knyga
[X] Senovėje žydų, XI knyga
[Xi] Senovėje žydų, XI knyga
[Xii] Senovėje žydų, XI knyga
[Xiii] Senovėje žydų, XI knyga
[Xiv]: http://www.ultimatebiblereferencelibrary.com/Complete_Works_of_Josephus.pdf Josephus, Žydų antikos daiktai, XI knyga, 8 skyrius, v 4
